Artrozė (osteoartritas): kodėl skauda sąnarius ir ką galima padaryti?

Kartais apie sąnarius susimąstome tik tada, kai jie ima trukdyti įprastai dienai. Ryte sunkiau sulenkti pirštus, lipant laiptais ima mausti kelį, o po ilgesnio sėdėjimo atsistojus reikia šiek tiek laiko, kol sąnariai vėl „išsijudina“. Tokie simptomai gali turėti įvairių priežasčių, tačiau viena jų – artrozė, dar vadinama osteoartritu. Kas tuomet vyksta sąnaryje, kodėl atsiranda skausmas ir kokios priemonės gali padėti išsaugoti jo funkciją?

Kas yra artrozė (osteoartritas)?

Artrozė – lėtinė sąnarių liga, kuriai būdingi palaipsniui vykstantys sąnario audinių pokyčiai. Dėl jų gali atsirasti skausmas, sustingimas ir sumažėti sąnario judrumas. Nors artrozė dažniausiai siejama su kremzlės irimu, liga apima ne tik kremzlę – pokyčiai gali vykti ir kituose sąnario audiniuose, o kartu gali vykti ir uždegiminiai procesai.

Kas didina artrozės riziką?

Artrozės vystymuisi paprastai turi įtakos ne vienas, o keli tarpusavyje susiję veiksniai. Riziką gali didinti:

• amžius – artrozės tikimybė didėja senstant;
• antsvoris ar nutukimas – didesnė kūno masė padidina apkrovą kelių, klubų ir kitiems atraminiams sąnariams;
• ankstesnės traumos – pavyzdžiui, sąnario, raiščių ar kitų jo struktūrų pažeidimai;
• didelis ar dažnai pasikartojantis fizinis krūvis;
• genetiniai ir anatominiai veiksniai.

Nors artrozės rizika didėja su amžiumi, ši liga gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač po traumų ar esant kitiems rizikos veiksniams.

Kaip atpažinti artrozę?

Artrozė gali pažeisti įvairius sąnarius, tačiau dažniausiai ji nustatoma keliuose, klubuose, rankų ir pirštų, pėdų bei stuburo sąnariuose. Simptomai priklauso nuo to, kuris sąnarys pažeistas. Kelių ir klubų artrozė gali apsunkinti vaikščiojimą, lipimą laiptais ar atsistojimą. Rankų ir pirštų artrozė gali trukdyti sugriebti daiktus ar atlikti smulkius judesius, o pėdų ar stuburo artrozė gali pasireikšti skausmu, sustingimu ir sumažėjusiu judrumu.

Kodėl skauda sąnarius?

Sergant artroze skausmą gali lemti ne tik sąnario struktūrų pokyčiai, bet ir jame vykstantys uždegiminiai procesai. Vienas iš svarbių sąnario audinių yra sinovija – plonas sluoksnis, išklojantis sąnario vidų. Ji gamina sinovinį skystį, kuris padeda sąnariui sklandžiai judėti, mažina trintį ir aprūpina kremzlę jai reikalingomis medžiagomis.

Sergant artroze, sinovijoje gali išsivystyti uždegimas – ši būklė vadinama sinovitu. Dėl jo gali atsirasti skausmas ir tinimas, o uždegiminiai procesai gali paveikti ir kremzlę bei kaulą. Todėl šiandien artrozė vertinamas kaip procesas, apimantis visą sąnarį, o ne vien jo kremzlę.

Kellgren–Lawrence artrozės laipsniai

Vertinant kelio sąnario artrozės struktūrinius pokyčius rentgenogramoje, viena dažniausiai naudojamų sistemų yra Kellgren–Lawrence (KL) klasifikacija. Pagal rentgeno nuotraukoje matomus pokyčius artrozė skirstoma į penkis laipsnius – nuo 0 iki 4.

Pagal tradicinę Kellgren–Lawrence sistemą radiografinis kelio artrozė dažniausiai laikomas aiškiai nustatytu nuo 2-ojo laipsnio, kai matomi aiškūs osteofitai ir galimas sąnario tarpo susiaurėjimas.

Tačiau rentgenologinis laipsnis nėra tiesioginis skausmo stiprumo matas. Struktūriniai pokyčiai rentgenogramoje ir žmogaus jaučiami simptomai ne visada sutampa.

Kada dėl sąnarių skausmo kreiptis į gydytoją?

Jeigu sąnario skausmas nepraeina, stiprėja ar pradeda trukdyti kasdienei veiklai, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Skubiau reikėtų konsultuotis, jei sąnarys staiga smarkiai patinsta, parausta, tampa karštas, pakyla temperatūra, stiprus skausmas po traumos ar kitų neįprastų simptomų.

Šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus ir galimas jų priežastis, prireikus gali nukreipti pas reumatologą, ortopedą-traumatologą, kineziterapeutą ar kitą specialistą bei skirti papildomus tyrimus.

Kaip gydoma artrozė?

Gydymo tikslas paprastai yra kontroliuoti simptomus, išlaikyti judrumą ir sąnario funkciją bei kuo ilgiau išsaugoti žmogaus savarankiškumą.

Svarbu suprasti: įprastai taikomas gydymas nėra skirtas jau prarastai kremzlei paprasčiausiai „atauginti“.  Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) rekomendacijose terapinis fizinis aktyvumas laikomas pagrindine artrozės valdymo priemone, o esant antsvoriui ar nutukimui rekomenduojama kartu spręsti ir svorio valdymo klausimą (NICE, 2022).

Prireikus gydytojas gali rekomenduoti vaistus ar kitas gydymo priemones. Jų pasirinkimas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, kitų vartojamų vaistų ir konkrečios situacijos.

Ar artrozę galima sustabdyti?

Artrozė yra lėtinė liga, todėl jos visiškai išgydyti ar atkurti jau pakitusią kremzlę dažniausiai nepavyksta. Gydymo tikslas – mažinti simptomus, kuo ilgiau išsaugoti sąnarių judrumą ir funkciją bei padėti žmogui išlikti kuo aktyvesniam kasdieniame gyvenime. Tam svarbios ne tik gydytojo rekomenduotos priemonės, bet ir kasdieniai įpročiai

Judėkite pagal savo galimybes. Reguliarus, tinkamai pritaikytas fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių artrozės valdymo priemonių.

Rūpinkitės kūno svoriu. Jei turite antsvorio, net ir palaipsniui mažinamas svoris gali būti naudingas.

Rinkitės subalansuotą mitybą. Mitybos poveikis artrozei šiuo metu aktyviai tiriamas, todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mitybos įpročiai gali būti susiję su ligos simptomais ir eiga.

Stebėkite simptomus. Jei skausmas nepraeina, stiprėja ar pradeda trukdyti kasdienei veiklai, verta kreiptis į gydytoją.

Mityba ir artrozė: kokios maisto medžiagos tiriamos?

Subalansuota mityba svarbi bendrai sveikatai, tačiau mokslininkus domina ir tai, kokią reikšmę artrozės simptomams bei ligos eigai gali turėti atskiros maistinės medžiagos. Tyrimuose daug dėmesio skiriama įvairioms biologiškai aktyvioms medžiagoms, tarp jų omega-3 riebalų rūgštims EPA ir DHA, omega-6 grupei priklausančiai arachidono rūgščiai, kitiems lipidams bei polifenoliams.

Ypač daug dėmesio sulaukia riebalų rūgštys ir lipidai, nes jie dalyvauja organizme vykstančiuose signaliniuose ir uždegiminiuose procesuose. Sergant artroze šie procesai yra svarbūs, nes uždegiminės reakcijos gali vykti ne tik kremzlėje, bet ir kituose sąnario audiniuose.

Arachidono rūgštis, COX ir LOX: kodėl jie svarbūs?

Arachidono rūgštis – tai omega-6 riebalų rūgštis, natūraliai esanti ląstelių membranose. Įprastai ji yra tarsi „saugoma“ ląstelėje, tačiau ją sudirginus ar pažeidus suaktyvėja fermentas fosfolipazė A2 (PLA2). Jis išlaisvina arachidono rūgštį iš ląstelės membranos, o ši tampa žaliava, iš kurios organizmas gali gaminti įvairias signalines medžiagas.

Toliau svarbų vaidmenį atlieka dvi fermentų grupės – COX (ciklooksigenazės) ir LOX (lipoksigenazės). Paprastai tariant, jos padeda arachidono rūgštį paversti skirtingomis medžiagomis, kurios dalyvauja organizmo reakcijose.

Veikiant COX fermentams, susidaro prostaglandinai ir tromboksanai. Šios medžiagos dalyvauja uždegiminėse reakcijose, skausmo ir kūno temperatūros reguliavime, taip pat kraujo krešėjimo bei kraujagyslių reakcijose.

Veikiant LOX fermentams, susidaro leukotrienai ir kitos signalinės medžiagos. Leukotrienai dalyvauja uždegiminėse ir imuninėse reakcijose – pavyzdžiui, gali prisidėti prie imuninių ląstelių kaupimosi audiniuose ir kraujagyslių pralaidumo pokyčių. Per kai kuriuos LOX procesus taip pat susidaro lipoksinai, turintys uždegimą slopinančių savybių.

Taigi arachidono rūgštį galima įsivaizduoti kaip žaliavą, o COX ir LOX fermentus – kaip mechanizmus, padedančius iš jos pagaminti skirtingas signalines medžiagas. Būtent todėl mokslininkus domina, kaip įvairūs lipidai gali paveikti šiuos procesus ir juose susidarančių medžiagų kiekį.

Žaliųjų midijų lipidai – kuo jie išskirtiniai?

Naujosios Zelandijos žaliosios midijos (Perna canaliculus) išsiskiria įvairia lipidų sudėtimi. Jų lipidinėje dalyje randama omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA, kitų riebalų rūgščių, sterolių esterių ir kitų lipidinių junginių. Būtent ši junginių visuma yra viena iš priežasčių, kodėl žaliųjų midijų lipidai sulaukia mokslininkų dėmesio.

Iš Naujosios Zelandijos žaliųjų midijų gaunamas ir PCSO-524™ – koncentruotas lipidų kompleksas, naudojamas Lyprinol sudėtyje. Jame yra daugiau kaip 60 skirtingų lipidinių junginių, tarp jų EPA, DHA, arachidono rūgšties izomerų ir sterolių esterių.

Svarbu tai, kad PCSO-524™ sudaro ne visa midija, o būtent išskirta ir sukoncentruota jos lipidinė dalis. Šiam kompleksui išgauti naudojamas superkritinio CO₂ ekstrakcijos metodas. Taip gaunamas koncentruotas lipidų ekstraktas, kuriame išlieka įvairių riebalų rūgščių ir kitų lipidinių junginių derinys.

Ką apie PCSO-524™ rodo moksliniai tyrimai?

PCSO-524™ buvo tiriamas skirtingais lygmenimis – laboratorijoje, tyrimuose su žmonėmis ir klinikiniuose tyrimuose. Šiuos duomenis svarbu vertinti kartu, nes kiekvienas tyrimų tipas atsako į skirtingą klausimą.

1. Galimas veikimo mechanizmas

2007 m. McPhee ir bendraautoriai laboratorijoje tyrė Naujosios Zelandijos žaliųjų midijų (Perna canaliculus) lipidų ekstraktus, taip pat komercinį Lyprinol ekstraktą. Tyrėjai nustatė, kad Lyprinol slopino COX-1 ir COX-2 fermentų aktyvumą. Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurios ekstrakto riebalų rūgštys gali konkuruoti su arachidono rūgštimi tame pačiame procese (McPhee et al., 2007).

Tai padeda paaiškinti vieną iš galimų mechanizmų, kaip žaliųjų midijų lipidai gali sąveikauti su procesais, kurių metu iš arachidono rūgšties susidaro uždegiminėse reakcijose dalyvaujančios medžiagos.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai buvo laboratorinis tyrimas. Jis padeda suprasti galimą veikimo mechanizmą, tačiau pats savaime neįrodo, kad vartojant produktą žmogui sumažės sąnarių skausmas.

2. Biologinis poveikis – tyrime su žmonėmis

2025 m. atliktame tyrime su sportuojančiais žmonėmis buvo vertinamas 30 dienų Lyprinol vartojimas. Tyrėjai stebėjo kraujo riebalų rūgščių profilį ir kitus rodiklius. Nustatyti pokyčiai, įskaitant arachidono rūgšties ir EPA santykio pokytį (Łakomy et al., 2025).

Šie duomenys papildo laboratorinius tyrimus ir leidžia vertinti PCSO-524™ poveikį ne tik atskiriems fermentams, bet ir žmogaus organizme vykstantiems lipidų apykaitos procesams.

3. Klinikiniai simptomai – tyrimuose su artroze sergančiais žmonėmis

2013 m. tyrime buvo vertinamas PCSO-524™ poveikis žmonėms, sergantiems artroze. PCSO-524™ vartojusių dalyvių grupėje buvo stebimas skausmo simptomų sumažėjimas ir gyvenimo kokybės pagerėjimas, palyginti su žuvų taukų grupe (Zawadzki et al., 2013).

2021 m. mokslininkai apžvelgė devynis klinikinius tyrimus, kuriuose buvo tiriami įvairūs žaliųjų midijų preparatai. Apibendrinus dalį šių tyrimų, nustatyta, kad juos vartojusių osteoartritu sergančių žmonių skausmas vidutiniškai sumažėjo reikšmingai (Abshirini M. et al., 2021).

Tai nereiškia, kad PCSO-524™ gali išgydyti artrozę. Tačiau būtent ši tyrimų visuma paaiškina, kodėl žaliųjų midijų lipidų kompleksas yra mokslininkų dėmesio centre kaip galima pagalbinė priemonė žmonėms, susiduriantiems su sąnarių skausmu.

DUK

Ar artrozė gali atsirasti jauname amžiuje?

Taip. Nors rizika didėja su amžiumi, artrozė gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač po sąnario traumų ar esant kitiems rizikos veiksniams.

Ar sąnarių traškėjimas visada reiškia artrozę?

Ne. Sąnarių traškėjimas gali pasireikšti ir nesant artrozei, todėl vien šis simptomas nėra pakankamas artrozės diagnozei.

Ką parodo rentgeno nuotrauka?

Rentgenas parodo struktūrinius pokyčius, tačiau jų mastas ne visada tiksliai atspindi žmogaus jaučiamą skausmą.

Ar sergant artroze reikia vengti fizinio aktyvumo?

Dažniausiai ne. Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių artrozės valdymo priemonių.

Kada dėl sąnarių skausmo reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu skausmas nepraeina ar stiprėja, ima trukdyti kasdienei veiklai, sąnarys smarkiai tinsta, parausta, tampa karštas, simptomai atsirado po traumos ar kyla įtarimų dėl kitos sąnarių ligos, verta kreiptis į gydytoją.