Menopauzė: kokie jos simptomai ir kaip galite juos palengvinti?

Jaučiate nuovargį, netikėtai užklumpančias karščio bangas, dažniau prabundate naktį, o emocijos tapo visai nenuspėjamos? Neišsigąskite. Menopauzė – natūralus, tačiau daugeliui moterų iššūkių kupinas gyvenimo etapas. Hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik savijautą, bet ir miego kokybę, emocinę būklę, kaulų bei širdies sveikatą.

Nors menopauzė nėra liga, jos simptomai kartais tampa tokie ryškūs, kad pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Laimei, šiandien egzistuoja įvairių būdų, kaip juos palengvinti – tiek taikant medicininius sprendimus, tiek pasirenkant nehormonines alternatyvas.

Kas yra menopauzė (klimaksas)?

Menopauzė – tai laikotarpis moters gyvenime, kai galutinai nutrūksta menstruacijos ir kiaušidės nustoja gaminti estrogenus bei progesteroną. Oficialiai laikoma, kad menopauzė yra įvykusi tuomet, kai 12 mėnesių iš eilės nebėra menstruacijų ir tai nėra susiję su kitomis priežastimis, pavyzdžiui, ligomis ar gydymu.

Estrogenai atlieka svarbų vaidmenį daugelyje organizmo sistemų, todėl jų sumažėjimas lemia įvairius fizinius ir emocinius pokyčius. Būtent dėl šios priežasties menopauzė dažnai siejama su nemaloniais simptomais, tačiau jų intensyvumas ir trukmė kiekvienai moteriai gali būti labai skirtingi.

Kada prasideda menopauzė ir kokie yra jos etapai?

Menopauzė paprastai prasideda 45–55 metų amžiaus, tačiau tikslus laikas priklauso nuo individualių organizmo ypatumų, genetikos ir kitų veiksnių. Žemiau pateikiamas grafikas, rodantis, kaip su amžiumi kinta estrogenų lygis moters organizme (ResearchGate, 2021).

Menopauzės laikotarpis yra skirstomas į tris pagrindinius etapus:

Perimenopauzė

Tai pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, kuris gali trukti kelerius metus. Šiuo metu pradeda svyruoti hormonų lygis, menstruacijos tampa nereguliarios, jau gali būti juntami pirmieji simptomai – karščio bangos, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai.

Menopauzė

Menopauzė diagnozuojama tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės. Šiuo etapu estrogenų gamyba yra ženkliai sumažėjusi, todėl simptomai dažnai tampa ryškesni.

Postmenopauzė

Postmenopauzė – tai laikotarpis po menopauzės. Nors kai kurie simptomai laikui bėgant gali susilpnėti, ilgalaikės estrogenų stokos pasekmės, pavyzdžiui, silpnesni kaulai (osteoporozė) ar didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, išlieka aktualios.

Kokios priežastys gali paskatinti ankstyvą menopauzę?

Ankstyva menopauzė diagnozuojama tuomet, kai ji prasideda iki 40 metų amžiaus. Ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vienais atvejais tai susiję su genetika – jei moters šeimoje menopauzė prasidėjo anksti, didesnė tikimybė, kad taip nutiks ir jai. Kitais atvejais ankstyvą menopauzę gali lemti autoimuninės ligos, chirurginis kiaušidžių pašalinimas, chemoterapija ar spindulinė terapija. Taip pat svarbų vaidmenį gali atlikti gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas ar lėtinis stresas, kurie gali paspartinti kiaušidžių funkcijos silpnėjimą.

Kokį poveikį menopauzė turi moters sveikatai?

Menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis daro įtaką visam organizmui. Ilgainiui didėja osteoporozės rizika, nes estrogenai yra svarbūs kaulų tankio palaikymui. Taip pat padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes keičiasi lipidų profilis, kraujagyslių elastingumas ir medžiagų apykaita.

Be to, menopauzė gali paveikti nervų sistemą, miegą, emocinę savijautą, gleivinių būklę ir bendrą energijos lygį. Dėl šios priežasties vis dažniau pabrėžiama kompleksinio požiūrio svarba – rūpinantis ne tik simptomų mažinimu, bet ir ilgalaike sveikata.

Kokie yra menopauzės simptomai?

Menopauzės požymiai gali būti labai įvairūs ir paveikti tiek fizinę, tiek emocinę moters savijautą. Jų intensyvumas ir pasireiškimo pobūdis kiekvienai moteriai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko šie simptomai:

• Karščio bangos – staiga užplūstantis karščio pojūtis, dažnai lydimas veido, kaklo viršutinės kūno dalies paraudimo, prakaitavimo ir širdies plakimo.
• Naktinis prakaitavimas, kuris dažnai trikdo miegą ir prisideda prie bendro nuovargio.
• Miego sutrikimai, įskaitant sunkumus užmiegant, dažnus prabudimus naktį ar prastą miego kokybę.
• Nuotaikų svyravimai, dirglumas, padidėjęs emocinis jautrumas, depresija.
• Nuovargis ir energijos stoka, net ir be aiškios fizinės priežasties.
• Nerimas ir vidinė įtampa, susiję su nervų sistemos reguliacijos pokyčiais.
• Nereguliarus kraujavimas perimenopauzės laikotarpiu – menstruacijos gali tapti retesnės, gausesnės arba neprognozuojamos.
• Pakitusios makšties išskyros, susijusios su gleivinės pokyčiais.
• Makšties gleivinės sausumas, plonėjimas ir padidėjęs jautrumas, dėl kurio moterys dažnai susiduria su sumažėjusiu lytiniu potraukiu.
• Odos ir plaukų sausumas, taip pat plaukų slinkimas ar trapumas.
• Gleivinių būklės silpnėjimas (makšties ir šlapimo takų), dėl kurio gali padidėti sudirginimo ar infekcijų rizika, atsirasti diskomfortas intymioje srityje.
• Suprastėjusi bendra savijauta ir sumažėjęs komforto jausmas, susijęs su kompleksiniais hormoniniais ir nervų sistemos pokyčiais.

Taip pat, ilgainiui didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei osteoporozės rizika. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia ne po vieną, o kartu, todėl menopauzė neretai tampa laikotarpiu, kai ypač svarbus kompleksinis požiūris į moters sveikatą ir geros kasdienės savijautos palaikymą.

Kraujavimas menopauzės metu – kada verta susirūpinti?

Kai kurioms moterims menopauzės laikotarpiu gali pasireikšti nedidelis, trumpalaikis kraujavimas. Vis dėlto, net jei jis atrodo nepavojingas, svarbu pasikonsultuoti su ginekologu ir atlikti išsamų tyrimą. Tyrimai rodo, kad maždaug 10 % tokio kraujavimo atvejų gali būti susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Be kraujavimo, ankstyvaisiais simptomais gali būti ir vandeningos ar kraujo priemaišų turinčios išskyros. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, ankstyva diagnozė yra ypač svarbi siekiant sėkmingo gydymo.

Kaip gydomi menopauzės (klimakso) simptomai?

Menopauzės simptomų valdymui gali būti taikomi skirtingi metodai. Vienas iš jų – hormoninė pakaitinė terapija, kurios metu organizme kompensuojamas estrogenų trūkumas. Nors hormoninis gydymas gali būti veiksmingas, jis tinka ne visoms moterims ir kai kuriais atvejais yra kontraindikuotinas.

Alternatyva – nehormoninis menopauzės simptomų valdymas. Jis apima gyvenimo būdo korekcijas, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir maisto papildus, kurie veikia nehormoniniais mechanizmais ir yra skirti kasdieniam organizmo palaikymui.

Papildai menopauzei: ką vartoti, jei nenorite hormoninio gydymo?

Moterims, kurios ieško nehormoninio sprendimo, verta išbandyti maisto papildus ir vitaminus, kurie gali palengvinti nemalonius menopauzės simptomus ir padėti palaikyti komfortišką kasdienę savijautą. Nors vienos konkrečios formulės nėra, per pastaruosius dešimtmečius  buvo atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių vitaminų ir natūralių papildų naudą simptomų malšinimui bei geresnei savijautai menopauzės laikotarpiu.

Kokie vitaminai ir maisto papildai gali padėti jaustis geriau menopauzės metu?

• Vitaminas D
  Vitaminas D yra būtinas kaulų, raumenų ir dantų sveikatai bei normaliai imuninės sistemos veiklai. Menopauzės metu estrogenų lygio sumažėjimas gali sukelti kaulų tankio mažėjimą ir padidinti osteoporozės riziką. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, kuris yra pagrindinė kaulų statybinė medžiaga. Pakankamas vitamino D kiekis padeda palaikyti kaulų tvirtumą, ypač menopauzės laikotarpiu, kai natūralus kaulų atsinaujinimas sulėtėja.
• Vitaminas B2 (riboflavinas)
  Vitaminas B2 prisideda prie normalios energijos apykaitos, nervų sistemos veiklos ir odos sveikatos, padeda mažinti nuovargį ir energijos trūkumą. Menopauzės metu sumažėjus estrogenų gamybai, silpnėja makšties ir šlapimo takų gleivinė, o natūrali mikrobiota gali tapti labiau pažeidžiama. Pakankamas riboflavino kiekis padeda palaikyti gleivinių vientisumą ir natūralią apsauginę funkciją, mažindamas diskomfortą ir infekcijų riziką menopauzės laikotarpiu.
• Gėlių žiedadulkių ekstraktas
  Tai specialiai išgrynintas, vandenyje tirpus ekstraktas be fitoestrogenų. Jis prisideda prie komforto ir geros savijautos menopauzės metu, padeda mažinti diskomfortą ir karščio bangas. Ekstraktas veikia nehormoniniu mechanizmu, susijusiu su nervų sistemos ir hipotalamo funkcijos reguliavimu. Jis gaminamas be cheminių tirpiklių, todėl yra saugus vartoti moterims, nenorinčioms ar negalinčioms naudoti pakaitinės hormonų terapijos, taip pat toms, kurios turi padidintą krūties vėžio riziką ar yra po onkologinio gydymo.
• Vynuogių kauliukų ekstraktas
  Šis ekstraktas gausus oligomerinių proantocianidinų (OPC) – stiprių antioksidantų, padedančių palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Menopauzės metu, sumažėjus estrogenų kiekiui, širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė, todėl antioksidantų vaidmuo tampa ypač svarbus. Klinikiniai tyrimai ir metaanalizės rodo, kad vynuogių kauliukų ekstraktas padeda mažinti kraujospūdį, uždegimą ir nepalankius lipidų rodiklius. Be to, jis gali prisidėti prie karščio bangų ir kitų menopauzės simptomų sumažėjimo. Ekstraktas veikia nehormoniniu mechanizmu ir nekeičia estrogenų lygio, todėl yra laikomas saugiu moterims po krūties vėžio ar turinčioms padidintą riziką.
• Gyvybingosios bakterijos
  (Bacillus coagulans, Bacillus subtilis) – tai sporas formuojančios bakterijos, kurios yra atsparios karščiui ir skrandžio rūgščiai, todėl išlieka gyvybingos iki pat žarnyno. Jos padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę ir yra saugios ilgalaikiam vartojimui menopauzės metu.

• Omega-3 riebalų rūgštys
  Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali palengvinti kai kuriuos menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nerimas ar depresija. Omega-3 rūgštys taip pat svarbios ir širdies bei kraujagyslių sveikatos palaikymui.

Šiandien rinkoje galite rasti kompleksinių maisto papildų, sukurtų specialiai menopauzės laikotarpiui, pavyzdžiui MY MENA. Papildai menopauzei dažniausiai nėra skirti tik vienam simptomui – formulės orientuotos į bendrą moters savijautą, komfortą ir svarbiausių sveikatos sričių palaikymą kasdien. MY MENA sudėtyje yra vitaminai D ir B2, gyvybingosios bakterijos (sporabiotikai), taip pat žiedadulkių ir vynuogių kauliukų ekstraktai, padedantys mažinti menopauzės simptomus ir galimas ilgalaikes rizikas bei palaikyti normalią savijautą.

Vis dėlto – maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Rekomenduojame visada pasitarti su gydytoju apie savo individualų atvejį, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti sveikata ir gera kasdiene savijauta.

(DUK) Dažniausiai užduodami klausimai apie menopauzę

Kada gali prasidėti ankstyvoji menopauzė?
Ankstyvoji menopauzė gali prasidėti iki 40 metų amžiaus.

Ar galima pastoti menopauzės metu?
Perimenopauzės laikotarpiu pastojimas vis dar galimas, todėl apsauga nuo nėštumo išlieka аktuali.

Ar galima pastoti po menopauzės?
Po menopauzės, kai menstruacijų nebėra 12 mėnesių iš eilės, natūralus pastojimas nebeįmanomas.

Kiek laiko trunka menopauzė?
Simptomai gali trukti nuo kelerių metų iki dešimtmečio, tačiau jų intensyvumas laikui bėgant mažėja.

Kokie yra pagrindiniai menopauzės požymiai?
Karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, makšties sausumas, nuovargis.