Nerimo sutrikimai kamuoja vis daugiau ir daugiau žmonių (2017 metais nerimo sutrikimai kamavo daugiau nei 280 milijonų žmonių visame pasaulyje). Sutrikimas nesirenka pagal amžių, lytį ar profesiją. Visgi, kuo daugiau žinosime apie šį sutrikimą, kaip kovoti su juo, kaip išgydyti, kaip sau padėti be vaistų, tuo aukštesne gyvenimo kokybe galėsime džiaugtis. Tad, kviečiame apie tai sužinoti daugiau.
Kas yra nerimas?
Visų pirma, reikia pabrėžti, kad nerimas yra natūralus organizmo atsakas į stresą. Taigi, yra visiškai natūralu nerimauti, jei jūsų laukia pirmoji diena mokykloje, universitete; keliaujate į darbo pokalbį ar pradedate dirbti naujoje darbovietėje. Tačiau, jei nerimas užsitęsia ypač ilgai, pavyzdžiui, 6 mėnesius ar dar ilgiau, tokiu atveju, galima įtarti, kad jus kamuoja nerimo sutrikimas.
Nerimo sutrikimai priklauso psichikos sutrikimų grupei, o pagrindinis šio sutrikimo bruožas yra nepagrįstas, tiesiog neadekvatus, nuolat lydintis nerimo jausmas. Pagrindinis skirtumas tarp adekvataus nerimo jausmo (kuomet nerimaujama dėl konkrečios priežasties, pavyzdžiui, dėl rytoj laukiančio darbo pokalbio) ir nerimo sutrikimo, yra tas, kad jį turintys asmenys ypač sunkiai pakelia savo būseną ir tai paveikia kasdienį funkcionavimą, blogina įprastą gyvenimo kokybę: būtent nerimo sutrikimas gali tapti neatėjimo į mokyklą ar darbą priežastimi; neigiamai paveikti santykius su artimais žmonėmis, tampa ypač sudėtinga užmegzti socialinius ryšius ir netgi išsimiegoti.
Nerimo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios:
- biologinės – generalizuotas nerimas gali būti susijęs su neuromediatoriaus gama-amino sviesto rūgšties poveikiu, priekinės juostinės žievės ir prefrontalinės žievės veikla; panikos atakos siejamos su priekinės juostinės žievės ir prefrontalinės žievės veikla; o kompulsinis sutrikimas siejamas su žemu seratonino lygiu;
- temperamento bei asmenybės – pastebėta, kad nerimo sutrikimai dažnai yra diagnozuojami prislopintą temperamentą turintiems ar neurotiškiems žmonėms;
- kognityviniai faktoriai – kognityvinės teorijos šalininkų teigimu, nerimo sutrikimai gali kilti dėl pernelyg stipraus įsitikinimo, jog būtina pasiekti patį geriausią rezultatą; o panikos atakos kur kas dažniau kamuoja tuos žmones, kurie yra linkę pernelyg jautriai kamuoti į kūno siunčiamos signalus bei laikyti juos pernelyg pavojingais;
- stresas – aukštas streso lygis gali tiesiogiai prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
Nerimo simptomai
Kaip pasireiškia nerimo sutrikimas, kokie yra požymiai? Skiriami šie nerimo sutrikimo požymiai:
- sutrikęs miegas – pacientui tampa sudėtinga užmigti, miegas būna neramus, miego metu daug pertraukų, o ryte atsibundama nepailsėjus;
- dažnesnis pulsas – šį sutrikimą patiriančių asmenų pulsas paprastai yra dažnesnis;
- prasta koncentracija – nerimo sutrikimą patiriantiems asmenims yra sudėtingiau susikoncentruoti bei atlikti akademines ar profesines užduotis, sunkiau įsiminti naują informaciją;
- padažnėjęs kvėpavimas – nerimo sutrikimą patiriančių asmenų kvėpavimas yra dažnesnis, netolygus; kartais būna sudėtinga įkvėpti oro, vyksta oro „gaudymas‘‘;
- drebulys – gali būti jaučiamas drebulys, sunku išbūti ramybės būsenoje;
- dirglumas – nerimo sutrikimą patiriantys asmenys paprastai būna dirglesni, įvairios situacijos juos išmuša iš vėžių bei priverčia jaustis taip, lyg žemė slystų iš po kojų; galima ypač intensyvi nuotaikų kaita;
- nuolatinis nerimas – nerimo sutrikimus patiriantys žmonės nuolat jaučia nerimą, jiems atrodo, kad turi įvykti kažkas blogo;
- greitas nuovargis – šio sutrikimo kamuojami asmenys greitai pavargsta, jaučia energijos stygių.
Kaip nugalėti nerimą natūraliomis priemonėmis?
Gera žinia ta, kad egzistuoja daug natūralių priemonių, kurios jums gali padėti įveikti nerimą:
- pakankamas miegas – suaugusiam žmogui reikia 7 – 8 valandų miego per parą, tad būtent tiek jo ir skirkite sau, kad atsibustumėte žvalesni bei labiau pailsėję. Kad lengviau būtų užmigti ir, kad nakties miegas būtų ramesnis, likus maždaug valandai iki atsigulimo į lovą, nebesinaudokite jokiais išmaniaisiais įrenginiais, nebežiūrėkite televizoriaus, verčiau išnaudokite šį grožio bei higienos procedūroms, išvėdinkite kambarį, taip pat galite išgerti puodelį šiltos arbatos – puikiai tiks mėtų, pipirmėčių, ramunėlių, melisų;
- valgykite sveikai – pirmenybę teikite vaisiams, daržovėms, uogoms, žalumynams, riešutams, grūdinėms kultūroms, riebioms žuvims, alyvuogių, sėmenų aliejui: jose esantys vitaminai, mineralai bei riebiosios rūgštys, padės palaikyti normalų organizmo funkcionavimą, smegenų veiklą, sustiprins imunitetą, pagerins nuotaiką;
- kasdien skirkite bent keliolika minučių lengvai mankštai – tai padės palaikyti tonusą, pagerins nuotaiką;
- kuo daugiau laiko leiskite gryname ore – tai padės pagerinti emocinę būseną;
- skirkite laiko meditacijai – tai leis nurimti mintims, harmonizuos jūsų kūną, taps lengviau susikoncentruoti į užduočių atlikimą;
- kvėpinkite namus eteriniais aliejais – dienos metu puikiai tiks citrusinių vaisių (apelsinų, greipfrutų, citrinų, mandarinų), kadangi jie tonizuoja, gerina nuotaiką, padeda susikoncentruoti, o vakarais – levandų, nes padės nurimti ir atsipalaiduoti;
rinkitės malonius bei atpalaiduojančius pagulėjimus vonioje su levandomis, rožių, eukaliptų ar pušų eteriniais aliejais;
kasdien bent valandą skirkite savo mėgstamai veiklai – pasisemsite džiugių emocijų;
- venkite alkoholinių bei kofeino turinčių gėrimų – jose esančios medžiagos gali dar labiau apsunkinti širdies darbą; atsisakyti reikėtų ir cigarečių – nikotinas taip pat gali neigiamai paveikti jūsų širdies darbą;
- jauskitės gerai, sakydami NE – jums tikrai nebūtina dirbti už visus ofise ir tikrai nereikia atsisakyti svarbiausių savo poreikių vien tik todėl, kad išpildytumėte kitų žmonių pageidavimus – tai gali lemti fizinį, emocinį, emocinį išsekimą. Tad išmokite pirmiausia patenkinti svarbiausius savo poreikius ir nesijauskite kaltu, kitiems sakydami NE;
- išmokite džiaugtis šia akimirka – atminkite, kad viskas, ką turime mes visi, yra tik ši akimirka. Vakar diena jau yra praėjusi, o rytojus – dar neatėjęs. Todėl pabandykite pajusti šios akimirkos stiprybę, svarbumą, žavesį ir jėgą.
Prevencinės priemonės
Taip pat egzistuoja ir daug prevencinių priemonių, kurios, nuolat praktikuojamos, gali gerokai sumažinti nerimo sutrikimo tikimybę:
- jei jums jau yra paskirti vaistai, atsakingai bei sąžiningai juos naudokite, taip, kaip ir nurodė gydytojas;
- stebėkite savo mitybą, kad organizmas kasdien gautų reikiamą kiekį vitaminų bei mineralų;
- susikurkite mėgiamą kasdienį arba kassavaitinį ritualą – tai gali būti arbatos gėrimas ramioje aplinkoje ar patinkančio deserto gamyba, tokie ritualai kurs saugumo jausmą, leis pasisemti gerų emocijų;
- nuolat domėkitės naujais dalykais – žmonės, kurie drąsiai išbando naujoves, nebijo eksperimentuoti ir visada kažkuo yra susidomėję, būna geresnės nuotaikos, labiau pasitiki savimi, rečiau suserga nerimo sutrikimu, depresija;
- turėkite savo mėgstamą veiklą – būtent ji pripildys jus džiugiomis, geromis emocijomis; pagerins nuotaiką; be to, žmonės, kurie turi mėgstamų užsiėmimų ir skiria jiems daug laiko,
- išmokite valdyti stresą – šiandien gausu šviečiamojo, patariamojo pobūdžio informacijos (knygų, paskaitų, seminarų ir t.t.), apie tai, kaip suvaldyti stresą. Būtinai susipažinkite su šia informacija, mokykitės streso valdymo paslapčių – tai padės lengviau reaguoti bei spręsti įvairias situacijas bei iššūkius, padidins jūsų atsparumą stresui, tad emocinė būklė bus geresnė;
- išmokite valdyti konfliktus – būtent jie neretai yra viena streso atsiradimo priežasčių, o taip pat gali sukelti įvairius fizinius bei emocinius negalavimus, tad būdami jiems atsparūs, iškilusias problemas išspręsite lengviau ir jausitės geriau.
Nerimo sutrikimas gali pabloginti gyvenimo kokybę. Tačiau nepamirškite, kad tikrai nesate vieni – jums padės ir kvalifikuoti specialistai, ir palaikantys artimieji. O svarbiausia – atminkite, kad didele dalimi jūsų sveikatos būklė priklauso nuo jūsų pačių – nuo jūsų kasdien atliekamų veiksmų bei naudojamų priemonių. Tad rinkitės efektyviausius sprendimus savo sveikatos būklei pagerinti.
